smiltys tamsoje

2010 12 16

Didelis laužas
Klausosi ežero
Ledo, kaip traška...
Po žingsnį gilyn.

Žmonės neša po
Nedidelį glėbį nendrių
Ir meta į fenikso
Gerklę. Kai bus
Sotus nurims...

Žaižaruodamos
Smiltys kyla į dangų,
Kur renkasi
Žvilgsniai. Tamsu.

Susikibę už rankų
Sukamės. Ant sušalusių
Lyčių ir sniego odos.
Kai šalta paragaujame viskio,
Kai per karšta dainuojam
                                garsiau.