Mes atėjom iš ten.

Mes atėjom iš praeities
prisiminimais prisikėlę;
iš samanotų medžių,
mažų pirkelių dūmais kvepiančių.

Esam tie žmogiukai-
mažom širdelėm ir mažom pėdutėm
einantys per žydinčias lankas ir pievas
į mokytojų vedamą žinių kelią.

Mes esame vaikai gimtinės,
kuri sapnuose kas naktį kviečia.
Mokyklos languose šviesa nutilus,
o klasėse vaidenas vaikų juokas.

Mes atėjom iš ten, kur šalna savo aimanas slepia-
sidabro spalva plaukuose.
Gyvenimui esam dėkingi, kad susitikom
ir kad subūrė vėl mus mokykla.



Eilės skirtos mokyklos, kuri jau uždaryta, visų mokinių susitikimui.