Mažo formato lapelis

Aš galėčiau klykti, drąskytis, plėšytis drabužius nuo savęs. Aš galėčiau su niekuo nesišnekėti, būti neįtikėtinai dramatiškas ir rašyti ilgesingą dienoraštį. Galėčiau verkti amžinybę, raudoti, kol sudegs akys ir sprogs galva. Merdėti iš bado, nemigos ir kančios. Galėčiau dingti iš kitų gyvenimo, keikti idiotus, nekęsti savęs ir žalotis. Galėčiau įsilieti į kokią fanatikų sektą, garbinti į žemę negrįšiančius dievus ir valgyti išdavikų, kuriuos pats nužudyčiau, kūnus. Galėčiau išmokti visus Bacho kūrinius mintinai ar padaryti krūvą Piazzollos aranžuočių. Galėčiau gerti skylėse ir vemti viešumoje, ar kaip kunigaikštis Pilies gatvėje šūkauti apie Ameriką. Arba galėčiau perskaityti visus garsiausius filosofinius veikalus ir turėti vieną draugą. Dar galėčiau susirasti žmoną rašytoją, kuri baigtų savo gyvenimą svižudybe. Bet aš to nedarau. Už viską tegaunu mažo formato lapelį:,, Apgailestauju, esate beprotis”. Daktarė trinkteli durimis, o aš kaip visada susikūprinęs ir išvargęs. Aš irgi apgailestauju.