Susitrynė pūslės man ant pirštų,
tavo pėdos liko širdyje.
Vakarykštis melas buvo toksai tirštas,
suvilioti troško jis tiktai mane.
Ryto žarose nuskendo tavo veidas....
Paukščių giesmėje ištirpo vakaro sapnai...
Švelnios rankos glosto mano plaukus..
Šiose rankose tik mėlyni vaizdai.
Kelias nusidriekęs mūsų žodžiais,
į nagus įaugusi tiesos našta.
Tu dairaisi, bet akis užmerkęs...
Tik, deja, tu vizija mana.