***

kai rankos prakvimpa rožiniu vandeniu
supranti, kaip keičiasi tavo būtybė
ir kaip jai iš galvos plunksnos išauga
ir smegenys prisipildo pūkų
tokių lengvų, kad galva nuo lengvumo ant krūtinės nusvyra
ir tada jau galima eit pas kitus
pas tuos, kurių galvoj - ne pūkoj
žingsniuot mėlynom gatvėm ir nematyt jų spalvų
nes tu matai visur tiktai baltą
tada, kai tave už rankos  paimsiu
tu neverksi, nes nemoki net juoktis
tiktai rankos - tokios jos lengvos
į tylą susigeria ir gatvės rankų prakaitu tvinsta
žmonės bėga šalin - o naujienos paskelbia pasaulinį pavojų
o mes žingsniuojam abu - ir juokiamės iš kvailo pasaulio
bandančio kelti problemas ir besistengiančio jas ištaisyti
ir tik dviese mes žinom
kur slypi atsakymai
ir taip žingsniuojam drauge
ir tavęs visai nesimato
ir žmonės aplenkia mane nosį užrietę