Matai išsipusčiusią snaigę,
jauti jos kvepėjimą godų.
Maža, baltutė ji baigia
paliest tavo delno sodą.
Sunku suprast jos lengvumą
ir kaip ji tirpsta, - sunku!..
Jauti jos švelnų purumą,
jautiesi lyg vakar vaiku...
Paliesiu tave, mano snaige,
pradingsi, -na kur tu, na kur?
Maža, baltutė ji baigia
išplaukti su vėju kažkur.
Tirpai ištirpai, nebeliko...
Ant delno lašeliai keli.
Man būt su tavim taip patiko,
patiko, kaip žemėn krenti.