stoties aikštė

Mendelsonas rūko pypkę
šoka vyrai ant stalų.
gatvėj vaikas vienas klykia
ant savų ir svetimų
stovi ledas plaukia upė
šneka bobos ir arkliai
glaudžia vėjas seną striukę
prie artojo dobilai
lekia rogės nuo kalniuko
niekas jų nesulaikys
skrenda gervė ir gegutė
o iš paskos šovinys
krenta sniegas lietus lyja
pūga pučia nuo aikštės
aš šiandiena nebegrįšiu
iš kelionės paryčiais.