žiemos dangui

2010 12 08

Ant tilto, tik aš...

Ir šlamantis vėjas
Kolonose. Oranžiniai
Šviestuvai, prie kurių
Glaudžiasi pirštinėtos
Rankos. Išsiilgusios
Būti ne vienintelės.

Žvilgsnis
Spraudžiasi nuolat žemyn.
Šiandien plaukia dėkui
Dievui ne kūnai, bet lytys.
Lenktyniauja besiglaustydamos
Tarpusavy.

Ant tilto, tik tu...

Kitoje pusėje akimis ryji
Sunkius debesis. Atrodo, jog
Tuoj išnyksi. Tokia
Nepasotinama.

Po tiltais, kaip ir ant jų
Verda gyvenimas.

Prieinu. Stoviu šalia.
Ji nekrusteli... sūkuriuojančios
Snaigės bando išplėšti ją
Iš mano regėjimo. Paslėpti.
Apginti. Išlaisvinti.

Savo begalybe apgaubusi
Įremia į smilkinį du pirštus
Ne man – jums ir paprašo
Palikti ramybėje.

Ant tilto, tik mes...
Ir jūs. Atskirai grožimės
Žiema ir užgimusia meile;
Žiemos dangui.