Kai pasaulis dar buvo naujas
Daiktai pavadinimų nė neturėjo
Tad reikėjo rodyti pirštu
Neperžengdamas kamaraitės slenksčio
Už strypo gabalą mokėdavai ožiuku
Skrybėlės užmaukšlintu,
Įtemptu žvilgsniu, regėdavai
Plyną lauką, neregėtų marmalų
Su žeme tik saistė, menkutė aureolė
Išgrynintų jausmų
Kanopos spyris ir tu jau čia
Žuvis tinke, pasauly sename