Nėra ten kryžių, akmenimis suręstų,
tik tyluma ir neskaudi ramybė.
Sklandysiu vaizdiniais kažkur regėtais.
Kai purpurinė uždanga paslėps šešėliu,
mažytę nišą skirtą man teatro šito scenoj,
drugiu lengvu ištrūksiu iš buveinės savo.
Kuo tapti panorėsiu, šekspyriškos jautros
tenai pasaulis pilnas lauks manęs?
O gal išliks tik magija sapnų...
Ryte nubusiu tiktai dvelktelėjimu geismo,
kažkur kadais išjausto. Nėra ten kryžių?