Vienatvės Mirtis arba Kaip Gimsta Meilė Vienišo Žmogaus Širdy

Išgirsk kaip aidi mano šauksmas, klajojantis skausmų takuos,
Ir krinta mano ašaros, kaip naikintuvai sninga iš dangaus.
Išgirsk kaip miršta paikos svajos, sudygusios giliai laukuos,
Ir tyliai šneka tyros mintys, kurias vilkai
pukuoti greit pagaus.

Išgirsk ramybės paukščio giesmę, be garso jis tau padainuos,
Sparnų plazdėjimas širdy užgims, kaip gimsta pradžios pabaigoj.
Išgirsk jausmų ir laiko tiesą, kurią akimirka tau dovanos,
Kai mūsų vieniši jausmai, paklys beribėje ir tolimoj tamsoj...