Akių pilkuma nuslinko lietus
Ir užsidegė gatvių šviesa
Nusvirusiom rankom užmigo dangus, -
O širdy tuštuma...
Kodėl - ką jaučia žmogus,
Ką slepia žodžiai savy?
Neištrintas mano pasaulis
Ir tu ji jauti...
Tarsi popieriaus lapai
Sušalusiu mano jausmų,
Krenta sunkūs lašai
Ant gatvių pilkų...
Aš bėgau, kėliaus, ėjau,
Pavirtau šešėliu pilku,
Nes tu niekada nežinojai,
Ką tau jaučiu...
Aš tylėjau, juokiaus ir verkiau,
Tarsi laikas paskendęs savy...
Nes tu niekada nežinojai,
Kad sustojo mirtis mano būty...
Sudegsiu, ištirpsiu pinklėse
Savo jausmų...
Nes tu niekada nežinojai,
Kad tik tave aš myliu...