Užsidarė vieną kartą uodas Pasternokas moterų pirtyje ir išeiti nenori. Sėdi ant gulto sparnus suglaudęs ir linguoja:
- Niekados .. niekados.. niekados..
Uodai Zyzla ir Kyzla susirūpino: ar kas neatsitiko Pasternokui? Kur matyta tiek ilgai moterų pirtyje sėdėti ir grasinti, kad niekada neišeis.
- Moterys jį užmuš, - sielojosi Zyzla.
- Ką tu čia nesąmones kalbi? Vyrai jį užmuš, - prieštaravo Kyzla. – Gelbėkim, Pasternoką nuo vyrų, o nuo moterų jis ir pats apsigins.
Puolė jie gelbėti nuo vyrų draugą Pasternoką pavogė kaime vyriškų drabužių: kelnes, švarką ir stumia pro skylę, kad Pasternokas apsirengtu.
- Klausyk, Kyzla, o kodėl mes jam duodam vyriškus drabužius – juk pirtis tai moterų?
- Aha, tiksliai, oi, kaip apsirikom, - pritarė jam Zyzla.
Grįžo jie į kaimą, patykojo jauną merginą, kada ji džiaustė rūbus ir pavogė sijoną ir karolius.
- Kam tu tuos karolius paėmei? – sunkiai temdamas pro dantis iškošė Zyzla.
- Kam? Kam? Tai ką aš papinyką turėjau imti? – atrėžė Kyzla.
Jau buvo beprinešę Zyzla kad ims kvatotis, karolius paleido, tie į akmenis ir išsitaškė.
- Ko tu žvengi? – pakėlė kumštį Kyzla.
- Aš.. prieš akis pamačiau.. Pasternoką.. su papinyku.., - springo juokais Zyzla.
- Tikrai.., - Kyzla staiga susiėmė už pilvo ir pradėjo kretėti lyg mėšlą kratydamas. – Matau.. matau..
Juokėsi uodai kol lietus prasidėjo.
Sėdi Zyzla ir Kyzla, o lietus jiems nugaras plauna.
Saulė jau vakarop.
Girdisi kaip moterų pirties gilumoje Pasternokas kartoja:
- Niekada.. niekada.. niekada..
Pažiūrėjo vienas į kitą uodai: abu permerkti lietaus, vėjo ištaršytais plaukais, sulinkę jų straubliai, o Pasternokas, tas velnias šiltai sau sėdi moterų pirtyje ir jiems špygas rodo.
- Nekvailas tas Pasternokas, - drebančiu balsu tarė Zyzla.
- Oi, nekvailas, - palingavo galvą Kyzla.
Nuo to laiko uodai dažnai apsigyvena moterų pirtyse ir linksmai bei šiltai ten laiką leidžia.


Sigitas Siudika











