Oi oi, paskutinė strofa tokia prasta.
Dvi pirmosios dar su polėkiu ir užtenka skambumo, įvaizdžių įvairesnių, o pabaiga. ne ne ne. Lyg nutrenkta, neužbaigta. Taip negalima.
Pusnynuos nykštukai miega, Aukso žuvys po ledu - Bėga ragana per sniegą, Nepalikdama pėdų.
Taaip - va šitame posmelyje tikrai siaubingi rimai , prasčiau nebūna , nenaudokite tokių savo poetiniuose bandymuose :)) , o bėga/pėdos - ne taip jau ir blogai - sąskambis yra tai ir gerai ...
Dėl eiliuko - visai simpatiškas , ne visada būtina ieškoti to ko dar nepametei :) - gal tik paskutiniame posmely reiktų išmesti patiems (aplamai trečia strofa šiek tiek nevykusi) ... ir nekreipkite dėmesio į komentarus , rašykite daug ir gražiai ... :)
Ką aš žinau. Kažkaip dirbtinai pabaiga įdėta. O žiema kur? Ir šiaip, asmeniškai man nepatinka tokie raginamieji eilėraščiai. Bet nėr jis bukas, skubotas tik. Linkiu kantrybės.
2
Pavasarį mylėkim su gamta, dar vasarą kartu pabūkim, o štai ruduo, sudie mylimoji, pas žmoną grįžtu... Turbūt tokia būtų tikrovė to, kas čia poetiškai pasakyta. Ir taip nereikia, ir gyvenime, ir eilėse - eilėse turi būt sakomi tikri dalykai, dar neatrasti dalykai. Kalbu, užuot išsityčiojęs, nes du pirmi posmai gražūs. Tai meilė jausti nesušukuotus plaukus. Ir tai poezija padaro, kad žinotum, kuo bėga vėjelis, kai jis virš rugių, ir koks skirtumas tarp taip bėgančio vėjelio ir to, kuris bėgioja rugiuose.
Rimai čia blogi. "Bėga ragana per sniegą..." - čia geras rimas su "bėga", tas žodis yra ir pas tave. Neužtenka vienos balsės sutapimo. Šioje S.Nėries eilutėje kirčiuoto skiemens balsės būtent nesutampa (ė/ie), o kad žodžiai rimuotųsi padaro likę nekirčiuoti galūnių balsiai ir priebalsiai. Žmonės kažkaip išsiugdo klausą tokiems dalykams, ar gal jie stropiai ieško, nežinau. Dar galima tokiu atveju patart neberimuot.