Moteris yra maistingiau nei kad pusryčiai, pietūs ar vakarienė..
Moteris tai namų šiluma, tai vaikai..
Moteris tai lauko žiedai - medus ir uogienė..
Tai pavasario saulė išsklaidanti rūsčios žiemos speigą,
poezijos pagrindai..
Moteris yra tai mama, sesuo ir duktė..
Aibė juk tai! Visata..
Ak, o brangi moterie!
Ar tu pati bent žinai, kokia gi esi stebuklinga?
Mikrofoną perima teroristas..
-Pizda!
Maniau kad uzgelts dantits, jei taip vitsą laiką ir varyts, kol itsvardints vitsuts daiktuts ir gėletts tsu rozėmits ir dar vitską vitską, pet patskui paciam nutsipodo ir gerai paigėtsi, ta pratsme, kad geriau jau vienats negrazuts zodits, tada pamatai, kad tsikniuts ir its karto nutsitsuki ir nueini ir nereikia aptsimetinėti ir tskaityti, ir tskaityti, nets kaip gi nueitsi nuo tokio gero zmogauts, nemandagu kazkaip, panatsiai ir pokalpiuotse ir klautsaitsi ir klautsaitsi ir lauki netsulauki kol paigts, o jits dar lapiau itsivaro, nets pamano, kad lapai patinka, o patskui - kad genijuts ir grapomanija tada jau iki peprotypėts ir patskui jau vėlu takyti, kad liaukits, nets jau nepetsutstots ir tave tik vitsaip aptsaukts, vitsokiu pavyduoliu, norts per tave ir puts tapęts tuo ratsytoju didziuoju, taip..Ne į temą??..Gerai, tada netskaitykit ką paratsiau, pupf.