Rašyk
Eilės (72556)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10396)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Vasaros naktis jau sklaidėsi, ir vis labiau šylantys saulės spinduliai, tirpdė, per naktį susikaupusius rūkus, ilgėliau jie užsilaikydavo tik vandeningose miško vietose. Kelias ir vietelės, radosi vis labiau pažįstamos. Tik širdis mergaitei Sigutei, kuri visą naktį prabuvo pasiklydusi miške, dar vis smarkiai daužėsi - pažadas. Tik dėl jo ji buvo palikta gyva.

    „Atnešk savo motinos vestuvinius drabužius, - vis dar skambėjo, jei šie žodžiai, - pažadėk juos atnešti ir išvesiu į kelią“.

  Sigutė skubėjo, kiek leido pavargusios - visą naktį pravaikščiotos kojos, namai artėjo, darėsi kažkiek ramiau, bet pažadas galutinai nurimti neleido.

  Balsai. Negi vėl žvėrys kalba, šią naktį Sigutei teko tuo įsitikinti: pasiklydo grybaudama, net ir mėnesienai patekėjus, kelio negalėjo surasti, taip vaikštant ir raudant sutiko vilkę, sidabriniu kailiu, aštriais baltais dantimis ir juodomis stiklinėmis akimis, kuriose atsispindėjo patekėjusi mėnesiena, lyg ir toli ją pastebėjo, bet vilkė tik kelis kart liuoktelėjo ir jau stovi prieš mergaitę, galas pamanė ji tada, o vilkė nustebindama dar ir žmogaus balsu prašneko.

  - Atnešk savo motinos vestuvinius drabužius, - įsmeigė savo stiklines tamsias akis ji, kuriose dar ryškiau atsispindėjo mėnesiena, - pažadėk juos atnešti ir išvesiu į kelią.

  Kai su tuo sutiko visą naktį vilkė ją vedė, gal tyčia taip vedžiojo, gal iš ties mergaitė buvo taip toli nuklydusi, bet tik rytui artėjant iš ties jos atėję į pažįstamas vietas.

  Balsai. tarp medžių rodosi pažįstami sodiečiai, jos ieškoję. Dabar visi jau džiaugsmingesni.

  Namuose linksmiau, bet iki kitos pilnaties laiko nedaug, tad nerimas galutinai neatslūgo, na žinoma geriau jausdavosi kai matydavosi su savo mylimu berneliu, bet jam taip nieko ir nepapasakojo. Sekė nakteles, stebėjo mėnesieną, buvo jau suradusi savo motinos vestuvinius apdarus.

  Šviesi naktis, danguje kabo mėnuo, o tuo šviesumu naudodamasi mišku skuba mergaitė, vis gilyn ir gilyn į mišką, bet toli eiti nereikėjo, greit ją pasitiko vilkė. Sigutė padėjo ant žemė ką atnešusi ir stebi miško žvėrį. Ant drabužių kritęs pilnaties spindulys, po to jis paryškėjo ir kai tapo akinamai ryškesnis vilkė apėjo ratu aplink apdarus ir tapo tokios pat išvaizdos kaip ir mergaitė, ėmė rengtis.

  - Kelio tau jau į kaimą nerodysiu, dabar tau jo nebereikės, - išgirdusi Sigutė, ir pati nė nepastebėjo kaip tapo vilke, - susirask kitą mergaitę ir liepk jei atnešti savo motinos vestuvinius drabužius, daryk taip kaip aš dariau, tik taip atgalios galėsi tapti mergaite.

  Verkė visą naktį, bet dėl savo naujo pavidalo jau nieko negalėjo padaryti. Sunku buvo priprasti taip gyventi. Vieną kart jos vos nesumedžiojo, bet ji pati ėjo prie žmonių, nes tarp medžiotojų buvo ir jos jaunikaitis, norėjo jį pamatyti.

  - Keista, - pasakojo jis, naują pavidalą įgijusiai savo nuotakai, žinoma kai vilkė tapo jo mergina niekuo nesiskyrė nuo tikrosios sužadėtinės, net ir elgėsi taip pat, - pasaloj sėdėjau, išlenda vilkė, keliu šautuvą, šausiu, šoviau - nepataikiau, bet ji dar arčiau prie manęs priėjo, kažkaip graudžiai žiūri, liūdna tokia, pagailėjau nešoviau, bet iš galvos neišeina man tas jos liūdnumas.

  Ji išgavo pažadą, jog jis nemedžios daugiau vilkų, ir jis laikėsi savo žodžio.

  Ta mergaitė kur tapo vilke, ja ir pasiliko, nes nenorėjo daugiau apgaudinėti kitų merginų, ir su jomis apsikeisti vietomis.

  Taip jau gyvenime kartais būna, kad žlunga viltys, neišsipildo svajonės. Tarp mūsų nemaža karts nuo karto sužvėrėjančių žmonių, o apie žvėris mes nelabai ką ir žinome.

  Greičiausiai ta vilkė dar ir dabar vaikštinėja miškuose.
2010-11-12 23:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-26 20:53
bitele
...sakyčiau, pamokanti pasaka..."tarp mūsų nemaža karts nuo karto sužvėrėjusių žmonių..."/bet čia jau ne pasaka/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-19 08:58
Sigitas Siudika
puiki fantazija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-17 20:56
Prozerpina
gražus kūrinėlis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-15 19:51
Patarnaujantis
Hm. Skaičiau ir galvojau kurį laiką. Po velnių, man šitas tekstas kažkur tikrai skaitytas arba girdėtas. O tai jau negerai. Arba gal gerai, kas ten žino. Galbūt šitą jūsų tekstą kažkur seniai kitur skaičiau?

Labai sutinku su Dvasių Vedlės pastebėjimu dėl šlifavimo. To reikalauja ir stilius, ir gramatika. Man dar, atrodo, trūksta ir keleto papildomų sakinių, kad pasaka būtų įtikinamesnė ir vaizdai ryškiau kurtųsi. Dabar vietomis miglota.

Pati pasakos idėja yra patraukli, bet ne originali. Kita vertus, visos pasakos yra daugiau mažiau nuspėjamos, nes tai folkloras. Bet... Čia juk šiais laikais rašyta pasaka. Vadinasi, ji turėtų kažkuo pranokti tas senąsias. Dabar nežinau, ar pranoksta.

Tas mergaitės virtimas vilke man sukėlė įtarimų. Kažkaip labai greitai viskas įvyko. Vienas ir yra. Ar taip ir norėta padaryti? Galbūt priešpaskutinė pastraipa motyvuoja tokį tapsmą, bet nepakankamai.

Mergaitės jaunikaitis vėlgi. Aš šią veikėją kažkodėl vaizdavausi kaip kokią, na, septynių metų mergaitę. Pirmiausia todėl, kad ji vadinama mergaite, o po to Sigute (mažybinė forma). Tai suponuoja, kad veikėja yra pakankamai jauna, dar vaikas. Ir čia iš kažkur atsiranda jos išrinktasis. Ar čia dėl to, kad pažadėdavo anksčiau mergaites kažkam jau vaikystėje? Arba gal aš nesupratau ir neišsiaiškinau tikro Sigutės amžiaus. Nes tokiu atveju tik koks penkiolika būtų pateisinamas. Ir dar... Man atrodo, kad mergaitė ir mergina nėra tapatūs žodžiai, kaip kad yra trečioje pastraipoje nuo pabaigos pas jus.

Paskutinė pastraipa yra labai prastas įrankis. Tiesa, jis naudojamas dažnai, ypač vaikų literatūroje, nes suteikia mistikos. Iš dalies pateisinu šitą sakinį, bet jis labai jau supopsina visą kūrinį. Ir ar neįmanoma suvirpinti skaitytojo kažkokiais kitais būdais? Dabar nueita trumpiausiu keliu.

Prisipažinsiu, nežinau, kodėl klimbingupthewalls taip giria šitą pasaką. O galbūt aš pats nesugebėjau kažko įžvelgti, gal skaičiau neįdėmiai. Dabar jau bus nesužinota. Šiaip ar taip, kiekvienas turi savo nuomonę. Maloniai nustebčiau, jei sužinočiau, kad šitą pasaką vaikystėje skaičiau kokioje nors knygutėje. Bet abejoju, kad taip yra. Ir šiaip vieni supranta, kiti ne. Čia šitaip mižčioju, nes nenoriu įžeisti autoriaus dėl savo pastebėjimų. Bet jie yra tokie, kokie yra. Rašyčiau turbūt 2 ar 3, bet šiuo atveju tie pažymiai šitoje sistemoje nėra svarbu. Tad nevertinu.

Sėkmės.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-14 21:57
drugelis7
Super pasaka;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-14 18:46
vanigera
Tikrai  puiki pasaka:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-13 15:35
Dvasių Vedlė
Vietomis reiktų obliaus apšlifavimui, bet šiaip tikrai gera pasaka.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-13 12:08
klimbingupthewalls
viena šauniausių pasakų, kokias čia teko skaityt. dėkui!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą