Jau laukuos nugelto
Švelnios rugių varpos,
Tėvas dukrą šaukia:
- Saule, eik namo.
Varpos vis palinksta,
Nukrenta rugys.
Tėvas vis dar šaukia –
Gal dukra pargrįš...
Saulėlė kyla, saulėlė
Leidžias, tėvužėlis plyšta –
Jį kankina skausmas.
O mergelė tarp laukų,
Lys vėlia sustojus,
Vis kartoja, vis alsuoja:
- Už tėvynę aš aukojuos.
Jau už horizonto girdis -
Atvažiuos pikti diedai,
O tėvužis dukrą bara:
- Dukra, kam tu taip darai?
Sesės, broliai šaukia:
- Mergel, grįžk namo.
Tiktais tėvas pasilieka
Vienas laukuos.
Atvažiuoja jau –
Medžiai liūdnai linguoja.
Paukščius garsas tik pabaido –
Šūvis nuaiduoja.
Tėvo kūnas tik palinko
Prie žemelės savo.
Piktas dėdė tesušuko:
- Kraukitės, jūs išvažiuojat!