Baltos eilės

Kažkas pasakė, kad rašau baltas eiles.
Deja, jos chemiškai išbalę:
Jos kabo žiemą kaip paklodės - šaltos
Ir išmirkytos skalbiamuos milteliuos.

Dar kažkas pasakė, kad jos kaip eilės prie palatų,
Kur žmonių nėra - vien sielos neišėję basos,
Kur niekam nebaisu baltų chalatų,
Kur kartais ant grindų nukrinta baltas lašas.

O eilės nuo lašų vis šlampa,
Vis dažo savo juodas raides,
Kol, galop, baltu lapu patampa,
Ir palieka mums baltas eiles.