Ledinių pirštų akrobatinis noktiurnas
Išėjo į gatves vidunakčio auroros pasitikt -
Pasislėpt nuo šlapdribos po jos rožiniu mini.
Pamėlęs baltarankio veidas liepsnoja
Memento mori ženklu -
Morgo bičiuliams jis šoks striptizą.
Vėlyvo meto fėja - prabangos mėgėja
Kailiniais lateksinių dizainerių
Dvokianti traktoristė.
Šiaurės pašvaiste žėri sietynai,
Dulkėse maudosi vaiduokliai bei fantomai...
Pajacas onanistas egoistas...
Kas tau, dabita?...
Klavišai negirdi
Suakmenėjusiu koncertiniu žėrėjimu...
Sakyk, kam tau tas veidas?! Kam tau tos akys?!
Jei koncentruojies tu į genitalijas
Marche Funebre?
Bet kas iš to, jei tu, apsigalvojęs, atsiduodi gilumai Sacra?...
Tačiau, galbūt, tas, kas iš tiesų taip šventa, yra seklu?
Nutilk, meldžiu, kaminkrėty! Smala pasprinki!
Su savo šūdvabaliais donelaičiais! -
Gėlėms kalnų nuvytus,
Te liejasi šampanas išnaktų alėjoms!
Už lango pakaruokliams švilpiant Bethoveną in c,
Lepus garbanius šoka katilinėje
Su princais ir kirpėjais...
O aš, palikęs moliūgus, keliauju margučių.