Emocija

Dienos vylius apraizgo emocijų skaidrą
Atsivėriau žvarbai rudens ir nuoga išėjau
Skambiai lašnojant isteriškai takšint lašams
Na ir kam
            Na ir kam
                          Na ir kam
Padegiau savo namus
Ugnis apvalo VISKĄ
Nesupratau ar liūdesys mane lydėjo
Ar aš lydėjau savo liūdesį
Ir vėl prie jūros vėlei smėlyje rašau
Neatmenu aš savo veido
Šis smėlis veidrodžių akimirkai pavirto
Dangų atspindi
Nesvarbi esu ŽINAU
Vėlei žuvėdros tylą trikdo
Tylos aš visiškos tylos pasigedau
Tai - NEBŪTIS
Jau būti pavargau