Nereikia jokių pavadinimų

užutekin praslydo kūnas
suvalgius šimtą saujų tavo dūmų
į mažtančią laukinę miego karalystę
įeis nauji vaizdai šiąnakt
ir pripažinsiu
ką paprastai pavyksta slėpt
nuo mūsų išminties žaidimo
nuo tavo nuogo proto rūmų

štai
brendu su botais per nakvynės rasą
brendu kaip vaikas
visko tai akimirkai netekęs
tik smilgų plaukus
saujoj pasiliksiu
ir skrisiu per laukus
ir kilsiu sienom viksvų

sukursiu akliną vilčių landynę
bepročiai
pilsim auštantį likimą
kai tik
bandysim kviesti meistrus
ir rinksim atvirus klaidų motyvus
kai gal eilinį kartą pasiklysim
tarp visko, ko dar nespėjome patirti

sugrįš besikvatojanti ramybė
ir susisups į šitą staigų visko praradimą
galėsim dingt, brangusis, ir mes taip pat
pajutę kad tas laikas - atsiprašau - bet „ни фига“ negydo