XXXX

Guli ant grindų, nejudi.
Ant savo kaklo jauti
Kietai suspausti mylimojo pirštai smaugia
Nekvėpuoji, tik žvelgi kažikur
Atbukusiu ir bežadžiu - mirštančiojo žvilgsniu
Kai beveik pasiduodi
Pajunti jog jis
Pakelia ir pučia gyvybę į tave
Lupos, buvusios kietai sučiauptos
Dabar bučiuoja,
Rankos kurios žudė tave
Dabar glosto.
Junti pamažu grįžtancią jėgą,
Dar virpančiomis rankomis
Čiumpi jį už kaklo, pargriauni,
Jis liaujasi pūsti-
Sustiprėji - ir dabar tu smaugi!
Žudai tą, kuris įputė gyvybės liepsną tavy.