Kam čia esu

Neužmušite mano svajonės,
Pikti kasdienybės vilkolakiai,
Nenugraušit sparnų.
Tamsuma su krauju ir tyla susimaišo –
Išleisiu dūmais pro langus,
Griaučiais laukan išlėksiu.
Nepasiduok, nepasiduok, -
Šnabžda žolė, stagarais virtusi.
Gal mane bent nupjaus?
Nesulauksite, plėšrūnai,
Nebūsiu šiukšliadėžėj
Su neišskalbiamais, sulaužytais, nevalgomais,
Nereikalingais.
Tačiau man vis primena
Sena nevalgoma bulvė vagoj
Kam čia esu.