„ kalbėsiu tau apie prakiurusį mėnulį
dvi saujas žemuogių ir
juodą varną kosintį rytais „
Muta
išsapnuosiu Tave
iš rudens ūkanoto peizažo
kai žydraplaukis lietus
aklo graverio pirštais
šifruos tavo veidą
žvilgsnį išvogsiu
pro atvirą ilgesiui
langą
juk tas į kurį
taip viltingai žiūri -
pasidabinęs fraku
ir murmantis
išsiskyrimo maldelę -
ne TAVO juodvarnis