sargės

kai mokėmės
ji dirbo valytoja

dabar užsukau
mokyklon:
vis tokia pat
tik veidas kaulėtesnis
ir - - - sargė

jos žingsniai pamenu
būdavo negirdimi
paskui koktaus
skuduro šliūžę

prieš ją vienintelę
nebūdavo gėda
kai užklupdavo
sunkią valandėlę
sėdint rūbinėj
rūsy
prie masyvių durų
skirtų civilinei gynybai
ir necivilizuotai
žliumbiant

tikindavo:
viskas į gera,
toli eisi, vaike

dabar gi
užsukus mokyklon
prieš ją vienintelę
gėda - - -
ji aiškiai mato kad niekur
taip ir
nenuėjau