Aldona JasienėBūna taip daugeliui, ko gero, tik geriau rečiau... Vaizdžiai.
Taip, kai apsižvalgai aplinkui - kiek tų smerkiančių lapkritį ir bendrai rudenį. Kažkaip spontaniškai "gimė" tema pasiklausius kelių niurzgalių. Tik būdami patys kalti, kaltina orą. Nėra blogo oro...Grįžau iš sodo - koks puikus oras kapstytis savo lopinėlyje žemės.
Visiems ačiū už suvokimą. Juk rašome ir apie kitus. Autorius dažniausiai pateikia savo pastebėjimus. Nemoku "daryti" poezijos ar kito literatūrinio žanro. Gimsta iškart.
Mwongowtf? asmeniskai nematau nk lyrisko. Tuscias sablonas. O gramatikos nerasta, viska gadina, autore negerbia kitu, o pirmiausia saves taip rasydama..tekstas nevertas daugiau komentaru.
wtf? asmeniskai nematau nk lyrisko. Tuscias sablonas. O gramatikos nerasta, viska gadina, autore negerbia kitu, o pirmiausia saves taip rasydama..tekstas nevertas daugiau komentaru.
čia pas jumi eiliuke kokie tai lyg : "šizofreniško pamąstymai siurrealistinėje dvasioje" --- tikrai ne elitinei. arba elitiniai maždaug septynioliktame amžiuje, mat kažkada elitas turėjo ir tokias pažiūras, bažnytines, kad visokios paranojos, šizofrenijos, ir dar visokie nukrypimai nuo psichinės pusiausvyros žmoguje, yra piktoji dvasią, kurią reikia išvaryti - duoti jai išeities kelią per kaukolės kaulą. TAD padarydavo trepanaciją, tai piktai dvasiai išeiti, ir sakydavo, "tai kas kad numirė, užtai nemirtinga siela yra išgelbėta ir išganyta." jei po trepanacijos žmogus numirdavo. Tos eilutės labai padvelkė tuo elitiniu, kažkada tai, požiūriu (bažnytiniu, kada dar ir inkvizicijos klestėjo.) citata: "Paranoja vysto spaudžia prakeiksmu.
Neranda vietos. Lapkričio drėgmė,
ji smaugia dusina. Nėbėra prasmės." ---- citatatos pabaiga. (Deivid G. Myers knygoje /PSICHOLOGIJA/,
511 puslapyje yra nuotrauka rastos trepanuotos kaukolės.) Kaukolė kurios kaule matyti išmušta kvadratinė skylė, kad turėtų pro kur išeiti blogosios dvasios. Įdomu, ar pacientas liko gyvas po tokio gydymo.)