Pušys

Šiandien taip geliančiai šalta.
Sniege išrašytas likimas:
Sako - palauk manęs,
Aš bėgu ir nepasiveju
Laiko ir tavo minčių.

Iškračiau iš galvos visą šlamštą.
Gera, kai tuščia... Tylu ir neša
Aidas tolyn į pavasarį šilumą.

O likimas sako - palauk,
Nebespėju vytis melo.
O to ir nereikia.

Tarp šešėlių užgeso diena,
Tik rausvą pašvaistę matau.
Kur skubu, ar apgausiu save...
O ne, nemeluosiu bent kartą -
Pasiklydau tarp trijų pušų:
Laiko, likimo ir sniego.

Juk šiandien taip geliančiai gera:
Sustoji, pažiūri - tuščia ir šalta...