Drungna nepermatoma uždanga,
Užklojanti paslaptimi.
Verčiu tikrovės įnoringą knygą.
Štai puslapis ir... cirkas.
Iš kur toks pražūtingas noras?
Et, geriau paliksiu juos vienus,
Akių bedugnius ežerus užmerksiu.
Tasai regėjimas ramus,
Nors tartum aklas pergamentas.
Ir užsikimšiu girdinčias ausis -
Abejingumo skraiste nesigaubsiu.
Kai pajuntu sielos plotelyje,
Juk tai akimirksnis
Ir nuojautų migla-
Vienintelė tokia.
Dangus idiliškai jaukus,
Aplink nėra skaudaus kritimo.
Troškimas tyliai prisiglausti
Prie atramos-likimo.
Kvatojatės iš keisto praradimo?
Einu sustoju ir klausaus...
Kai nieko nebeliks,
Prie Tavo žodžių prisišliesiu.
2010-12-27 19:29
Paskutinis stulpelis romantic :))
2010-10-30 23:09
Tarsi nesate iš šio pasaulio.Jums jis paslaptingas.
Verti tikrovės knygą-susipažindama su juo.
Matant šį pasaulį,jums kelia šypseną.Tai kaip cirkas vyksta aplinkui...
Norėtumėte kažką pakeisti, bet užsimerkiate, užsikemšate ausis, bet išliekate neabejinga...
Giliai sieloje, jaučiate, kad čia viskas laikina.Bet tuo viskas nesibaigia...
Gera jums šiam pasaulyje, bet norisi kažko daugiau...
Nevisi jus supranta.-Ko čia kapstotės, ieškodama gylio ir prasmės-juk viskas tai tuštybė?!
Pabaigoje, nerasdama daug jus palaikančių, vienintelė jums išeitis-prisiglausti prie AMŽINŲ DIEVO ŽODŽIŲ.
Darbas puikus.Man patiko;).
2010-10-30 21:26
didelį įspudį palikot, ačiū. smagu išvyst, kad verda gyvenimas grįžus. sėkmės jums ir laba (:
2010-10-29 13:57
Prasmingas ir gražus kūrinys. Patiko:)
2010-10-29 12:24
Giliai prasmingos,gražios eilės.
2010-10-29 10:47
geras eilėraštis visas toks vientisas pasirodė, o pabaiga irgi patiko prie žodžių prisiglausti....kartais taip gera, kai negali tiesiogiai pabendrauti...
2010-10-29 10:24
Lengvai gražu...
2010-10-29 08:49
Paskutinis sakinys-toks pažįstamas jausmas:)kartais nieko kito ir nelieka,kaip tik glaustis prie žodžių...
2010-10-29 00:42
žodžiai lieka žodžiais, geriau prie jų nesiglausti...ieškokite ko nors patikimesnio :) Kūrinį labai gadina eilutė "Štai puslapis ir... cirkas."