Kai už sienos-tyla(vėl ačiū ,Agricolai)

Sienos gali būti buto, namo, valstybės ir t. t.
Kalbu siauraja prasme apie buto sienas.
Jeigu už sienos nekaukia šuo žiūrėdamas į mėnulį, jeigu kažkam
nereikia „Pertusino'', jeigu vaikutis po gražios pasakėlės užmigo,
jeigu kažkam šiąnakt nebuvo orgazmo ir jeigu neknarkia šalia vyras ar
žmona ir dar daug jeigu... Tada aš girdžiu tylą ir ta tyla priklauso man
nors kelioms minutėms, nors valandai.
Tyloje atgimsta vaizduotė, mintys ir nebėra sienų, atstumo toje tyloje.
-Sveika, mamyte, tu taip saldžiai miegi, pavargai per dieną.
Naktinės lempos švieselė apšviečia mielą veidą, veidą jau pakeistą
gyvenimo metų, rūpestėlių. Paglostau, pabučiuoju rankas, tu per miegus
nusišypsai gal man, o gal tyloje išėjusi į sapnų pasaulį.
Prieinu prie tėvelio lovos. Mielas mano, tėveli, tu gyveni savo ribotoje
erdvėje ir tau visai nesvarbu kas yra tyla ar sienos. Pasaulis tavo be
spalvų, garsų ir pažinimo. Nusišluostau ašaras ir tyliai su tyla išeinu.
Išeinu į vaikystę, gal sugausiu drugelį...

Už sienos pravirko kūdikis...