kiemo ragana sukemša į maišus,
įnirtingai plaka lapus ilga šluota.
vis žvalgosi prie vartų monstro,
ryjančio nudrėkstą medžių rūbą.
praplyšta juoku pilkas debesis,
lietumi blaškosi vėjas, kimba vis
į raganos kaltūną, plaukai piestu.
pasiutusios varnos skelbia karą!
krenta raganos šluota. dar ruduo.