Mano sese Mirtie

Ši diena niekuo neišsiskiria iš eilėje buvusių, bet ji-mano. Nedrįsau paimti į rankas knygos, jos viršelyje švietė baltas pakalnutės stiebelis, kaip dievinu baltą kvapą. Man visi prieštarauja, nėra spalvotų kvapų, o man yra...
Rožės, visada kvepia raudonai, nors rankoje supsis baltos, obelų kvapas-rausvas, kalija-juodas. Juoksiesi, žinau, iš mano kvapų paletės.
Ar kada matei, kad būtų tapomas paveikslas tik trimis spalvomis, bandžiau dviem, kažkodėl įterpiau ochros gelsvos, gal panorau išsimaudyti šviesoje, sugerti dar kartą iš ultramarininių ir cinko baltų debesų likusį šviesos kelią, kaip daug aš nežinau.
Kas yra žinojimas? Dažnai klausiu savęs. Rašydama ilgus laiškus Tau, galvojau, kad mėgaujiesi jais, kaip ir aš.
Radau skambų ketureilį, dedikacija man su padėka už mano šios dienos lakoniškas mintis. Supratau iš to vieno šalto žodžio-bespalvio kvapo, Tau nereikia mano spalvotų žodžių, jie turi būtį bespalviai.

Šiandien norėjau sutalpinti baltos pakalnutės kvapus, jos nežydi, žinau, kaip ir niekas niekada nepastatys mano sode trisdešimt vienos lesyklėlės, neateis ir mangustai, nes aš nesu Ji. Mus jungia vienintelis knygos sakinys ir vardas, o gal gyvenimo takelis kuriame susitikome, šios knygos puslapiuose apie savižudiškai skirtus gyvenimo metus, po daugelio metų pajautime, koks yra svaigiai saldus gyvenimo skonis, o aš tik pridėčiau-su baltu kvapu.

Sako negalima to pačio žodžio kartoti daug kartų, šiandien kartosiu ir kartosiu: ši diena mano, mano diena, gal kas pasakys mūsų, nežinau, gal ir taip...

Mano sode šiandien nuo pat pirmų saulės spindulių nemokamas koncertas, su laisvės pojūčiu, su dar viena spalvota diena, ne lakoniškai bespalvė, o besimaudanti nežinomybės spalvose, mano gyvenimo paletėje, dar vienas šansas, būtį joje.

Gėlyne pastatyta tik viena lesyklėlė, laukianti žiemos, jos sidabrinis stogas spindi, primindamas, kaip viskas trapu, kiek reikia surikiuoti savo dienų, kad pajustumei jų skonį, mėgautumeisi kiekvieno ryto suteikta galimybe spalvoti sekundžių tikslumu savo buvimą čia ir dabar, kad sugebėtumei paskutinę sekundę ištarti kaip šv. Pranciškus: ,, Mano sese, Mirtie,,.