Chaoso mišparai

veržiasi garai iš žemės
verda vėl jausmai žemi
gailios aimanos atsimuša
į akmens kumščius ir širdis

sveikas protas išjuoktas
žvėries narsa pabudinta
dreba net kalnai uoliniai
upės paralyžiaus būklėj

mėnuo abejingai šypso
šikšnosparniai olose kabo
virpa, šnabždasi ir klausia
ar greit jau bus diena Chaoso?