Pabėgimas iš chaotiško pasaulio.(Įkvėpta Agricolos esė ,,chaotiškas pasaulis,,

Įrėminau chaotišką savo pasaulį, uždariau duris ir išėjau-išbėgau.
Einu iki skausmo gerai pažįstamu taku.
Aušra supasi svyruoklio beržo viršūnėje taškydama nakties gaivos likučius. Geltoni purslai krenta ant žole apaugusio tako, vilgo mano
kojas-taip gaivu.
Sena šulinio svirtis iš tolo moja, kviečia ir girgždėdama sveikina mane.
Pasisemiu tyro, šalto vandens. Atsigeriu, nuplaunu visą savyje chaotiško
pasaulio informaciją, nerimą, liūdesį, neigiamas mintis, ištrinu žmones, kurie šypsojosi, bet širdyse nešiojo akmenis. Pasilieku tik
meilės šviesą. Taip gera, aš tyra ir permatoma kaip tas vanduo iš
šulinio.
Kieme obelys, vyšnios žiedlapiais sninga, o vėjas audžia iš žiedlapių
baltą kilimą. Einu juo.
Prie namo suolelis samanom apžėlęs-ilgai ėjau...
Atsisėdu. Varnėnas prie inkilėlio kedena plunksnas ir giesme sveikina
rytą, o gal ir mane sugrįžusią.
Atveriu duris savo namo suręsto iš vaikystės prisiminimų, svajonių,
sapnų ir nerealių minčių.
Kampe senas radijo imtuvas, uždedu plokštelę;-Doč radilas u šarmančiką
dobravą Karlą....
Supuosi krėsle. Stebuklingai ušsiliepsnoja židinyje malkos.
Muzikos garsai ir šiluma pasklinda po visą kambarį ir pro pravirą
langą išplaukia, nuvilnija ir susilieja su vyturėlių daina laukuose.
Aš-laisva ir laiminga.