Dalinsi mums ne išmintį,
tik meilę ir tikėjimą.
Mes – nekviestais svečiais
į tavo namą neužeisim.
Nuveski mus,
tik prie pačių kiekvieno
mūsų proto slenksčio.
Kai aiškinsi visatos būvį,
pats jai neatsiskleisdamas,
suprasime
kad, kaip ritmingai muzikai užgrojus,
parodai į skambėjimą
bet negali pasiūlyt
grožio paragauti,
nes pats tu juo - nebūsi.
Kai nušvieti dar skaičių mokslą
tuojau ketiname
matuot ir svert pasaulį,
nejausdami
kad tai tik skolinti sparnai
į viziją,
dalinančią mums
kiekvienam po saulę.