Geltona saulė, geltonas jos brolis mėnuo.
Geltonas akinamai net ir gintaro akmuo.
Geltona mano, Tavo laimė bus,
Sapnuose geltonas ir lietus.
Pageltę išgalvotų raganų dantys,
Kurios vaidenas laimingų pasakų šaly.
Geltonas pienės žiedas, geltonas spindulys,
Aš jo niekada nematęs, tik ne per akis...
Geltona mergaite, prieik prie manęs arčiau.
Kaip gera ir miela, kaip vėsu, ramu.
Basos Tavo kojos liečia vilną,
O už lango Tavojo per niūru...
Regiu naiviam veide mergytę su žaislu,
Ji nežino kiek ant spintos dulkių ir po lova vorų.
O Tu pagalvok ko atvykai ir kas esi?
Kam užsimerki, jei dar geriau regi?
Visad stengeisi pūsti prieš vėją geltonu kvapu,
O manąsias bures su moterišku švelnumu...
Renkiesi kelią pavojingą, viltį Tu matai lietuj,
Tik negyvos žuvys plaukia pasroviui!
O likimas - genialus siūvėjas...
Kaip supančiojo jau ir taip klaidžius kelius.
Kai ant šilko juostos Tu žirkles laikysi,
Po paskutinės ašaros, geltoną siūlą išvysi..
Tikrai