Bejausmiai pirštai paliečia
Vėl vakarykščius plaukus.
Kaip paeity buvai giliai įaugus
Kojom, kaip šaknimis giliai.
Prašliaužę metai šaiposi kukliai.
It Judo pabučiuota.
Likai tu su daina dar nedainuota.
Suklupusi po kojomis ir sudaužyta,
Prabudusi šį ankstų, tamsų rytą.
Nustebusi, vaitojančia širdim,
Saldžiais prisiminimais įkandin.
Prisėdus ant laiptelių
Jau vienui viena,
Apkurtusi nuo tos žinios, staiga
Kartosiu tau negirdimai, deja
Užstrigo raktas sielos spynoje...
Patiko, tik stigo meninės brandos: kai kurios vietos labai jau paprastos. Paprastumas, aišku, pagirtinas, bet nuo paprasto iki primityvaus - vienas žingsnis.
o man tai čia atrodo, kad Pokšt, pervertino, nes čia negali būti įtaigu, čia prastas skystas humoras - agidbrigadose būna vis tik (nors mėgėjai) o juokingesnių dainiuškių. geras Pokšt, pirmas komentaras - tai yra nuomonė apie tekstą, kuris labai prastas - nepoetiškas, nieko neturintis, jokios minties jokios prasmės, bet rodos autoriui labai patiko išsireiškimas "užstrigo raktas" beje nėra tekste atskleistas atitikmuo, kas tas raktas, ir kas ta spyna, mat siela iš tikrųjų yra psichika.(taip ji rankomis neapčiuopiama.) tačiau man atrodo, kad čia tekste piešiama vienatvė, kuri greičiau autoriui nepakeliama, tik dvasinėje pusiausvyroje stovintiems žmonėms, vienatvė yra pozityvumas, o ne negatyvumas, nuo kurios jie nebėga ir išgyvena ją visiškai kitaip. Lygiai kaip ir lietingą rudenį - vieni depresyviai, ir vadina jį blogiu, debesis piktais, o kiti atvirkščiai - priartėja prie filosofinių būties slėpinių amžinybėje...
...nesuprantu, ar meilės ir jausmų tema yra banali, nematau čia nieko banalaus, per vakar dieną herojus eina į šią dieną, sielos kertelėje likę prisiminimai, prisiglaudžia tartum kedenami plaukai, dar kartelį įkanda jausmų geluonimi, giliai, o klausimas tik vienas- Kam dar aš būsiu reikalinga, kai metai nesugrįžtamai nusinešė viską...
Viskas dar prieš akis, ne vien prisiminimai, kiekviena diena su naujais jausmais, o jausmų upė plati, labai plati.Sėkmės...
O kur gi motyvacija? Juk ji turėtų čia atsirasti: "Prašliaužę metai šaiposi kukliai". (Be to, ar galima "šaipytis kukliai" net perkeltine prasme?) O vien meditacijos (dargi mistinės) nepakanka...
Su linkėjimais...