Saulėlydis į jūrą

Motule jūra
sūpuojanti laivus
jais į tave ateisime
o ir ant kranto
tavųjų žodžių lauksim
kad tik paliktum  vietos
tarp perlamutrinių delnų
ir džiaugsmo
    kylančia bangų mūša
    seniai nuteistą atminimą
    išplauk tarytum smiltį
    ir kumščio rūmuose laikyk
    kol perlais virsime.

Mėnulio sapnas buvo šaltas
jame vėl  prašymai  kartojami 

Apstulbintiems saulėlydžio     
į debesį įkelto rojaus 
tarytum laikui toliuose
vilnis žėruoja ūžia 
kur grožio viltys
kaip inkaro grandinė
audroj šturvalui lūžus...
Kol leista būt stiebais
belaikančiais  bures
ir prieš žiemos rūstybę 
jų nenukabinti 
    tol būsime atogrąžų šalyj
kur visos naktys šiltos