Dykuma, kurią kuriame. VS The desert, we create

Pasiklydę šnabždesių vandenynuos,
        Pripildyti besaulio vėjo,
          Bandome atminti
            Kuo esame buvę.

    Kartais jaučiu,
  Jog daug išsakyčiau,
Bet lūpos užčiauptos stipriai.
Tau bei kitiems tyliu išpažintis -
    Savo žaliaspalves šviesas.
  Neretai nerandu eilių
Tik kliedesiai,
Tik kvaila šypsena
      bepalikus.

Bet netikėk,
Kad mūsų svajos išblės debesyje,
Nors naivus laikas netruks baigtis,
O negražinamos mintys, kurias palikom,
Kaip smėlio kruopos,
Kris į milžiniškas kopas užnugary.
Šios mūsų kopos
Iš sprindžio virsta myliomis meilės ir pėdsakų.

---------------------
Lost in whispers ocean
Filled with souless wind,
Trying to remmember
Whom we used to be.

Sometimes I feel, that there‘s lots of to say,
But my lips‘re wide shut,
For You, for others to confes
My green coloured lights.
And often there‘s no poem I can find
Just jibrish words, just stupid smile of mine.

Do not believe that our dreams will fade in cloud
The foolish time is always seemed of running out.
That spotless mind we gave away
Like sand piece drops into the giant dunes behind.
The dunes which're made of part from us
From inches are becoming miles and miles of our love and trust.