Šildo paprasta saulė...
Gera...
Priglundu prie Tavo minčių.
Ar galvoji apie mane?
........?
Galvoji!
Šilumą sklindant iš akių jaučiu.
Aš myliu!
Myliu garsiai - be juokingų paslapčių.
Atsiprašau, bet eilėraščio pavadinimu veikiau ne nusakoma eilėraščio tema, bet stengiamasi tartum nuleisti reikalavimų kūriniui kartelę, atbukinti aštrias kritikų plunksnas. Belieka tik paklausti: ar manote, kad jūsų kūrinys tikrai tiek nedaug vertas?
Paskutinė eilutė - jau ne visai paprasta man atrodo. Nelabai apibrėžtas teiginys „myliu garsiai“, o „be juokingų paslapčių“ taip pat gali sukurti skaitytojui pašalinių, papildomų minčių. Jei neklystu, iš psichologijos: norint atsikratyti minčių apie tam tikrą dalyką, geriau jo visai neminėti. O šiuo atveju paslaptys ne tik minimos, bet dar ir su epitetu.