PaSlėpsniai

o kartais išsikasęs seną kaulą
laižai jį
tįsta seile naujos mados
kol nieks neprimina neprimena
jau matęs
kaip kur ir ką tada kasei
kaimynui, sau, medeliui, bulvei
o gal ramybės neradai
vis trypdamas ant gėdos kapo
ir blykčiojo tik akys - vagys
gal nieks nematė
kiek arti savos Amerikos buvai
o laukt ilgu
po milijono metų
parduotum kartų tiek brangiau
tik sąžinė ar atspari
korozijai?