Kazimieras turėjo labai mažai daiktų. Tarkime degtukams buvo priskyręs dvidešimt penkias panaudojimo galimybes. Su jais žiebdavo ugnį, krapštydavosi dantis, rašydavo raštelius, apvyniojęs vata krapštydavo ausis, kišdavo į mokyklos spyną, kaišydavo išsijudinusius medvaržčius bei kitas angas, krapštydavo panages, žaidė, klijavo modelius, vogė, dovanojo, į dėžutes dėjo džiovintus vabalus, sudegusius degtukus, degančius degtukus, trintuką, sąvaržėles ir kitus mokyklinius bei buitinius rakandus. Berniukas buvo visiškas minimalistas ir neįsivaizdavo, kad gyvenimas gali būti kitoks. Gyveno tik su tėčiu, kuris labai sirgo ir retai kada keldavosi iš lovos. Drabužių teturėjo po vieną porą, indų - bliūdelį, kuris kartu buvo ir lėkštė, ir puodukas, ir katino bliūdas. Ir jis buvo laimingesnis už visus jus
nuostabu - kiek daug funkcijų vienam kirviui - ne materialistė, kerta į daiktų vergiją puikiai ji, ta lirinė herojė... bet koks išradingumas - tiesiog tik apie daiktus ir tegalvoja...