Žmogus save apreiškia per veiksmą, kartais mūsų veiksmai būna tokie pasyvūs, indiferentiški ir beprasmiai, skirti laikui „prastūmti“, o kartais nukreipti į kitus. Tikriausiai antrasis variantas kiek dažnesnis. Kreipiame juos norėdami susidoroti, išlikti, atkeršyti ir pasmerkti, bet šiandien ne apie tai. Šiandien apie rankas. Klausite kokias? Kiek pamąstęs, atsakysiu perdėm paprastai, - apie tuščias rankas, mat tokios man pačios gražiausios, tokios rankos ištiestos ir savos. Savos tik iki tol, kol nereikalingos kitiems.
Kai manasis „aš“ tampa niekuo, tuomet jis būna pats laimingiausias, nes kai nieko neturi, tuomet nieko neprarandi. Būtent dėl šios priežasties, dėl pasiryžimo neturėti esu šaukiamas į norą ieškoti ir rasti, šitaip suderidamas džiaugsmą ir savęs kenozę, norą būti laimingu ir daryti laimingus kitus. Dabar įmanoma būti laimingu ir be barokinės didybės, maskuojančios tikrąjį žmonių kūno ir Dvasios grožį. Įmanoma būti laimingu ir be Coco chanel nr. 6, kvepiančių chemine dabartimi ir didelėmis išlaidomis, bet aš rašau taip pat ne apie tai.
Juk iš tikrųjų labai vertinu tuščias rankas – atviras geriems darbams, prisilietimams prie kitų džiaugsmo ir skausmo. Rankos Kūrėjo padovanotos, kad būčiau panašus į Jo Sūnų, vaikštantį žemėje, apsisiautūsi žmogumi, kalbantį rankomis ir širdimi į širdį, drąsų apkabinti, priglausti ir išsaugoti kiekvieną panašų į krištolą, todėl labai trapų. Mes besidalintys žmonės, o besidalinantys juk yra turtingi, o turtingi krikščionys yra mokantys dalintis. Tai vis Dievo liudijimas. Ir dar visada lieka vietos Kitiems. Pastebėk žmogų arba save patį, kai sielos virpesiai iškeliami per rankų darbus, ar kartais jie nepasako daugiau nei žodžiai, ar kartais žodžiai nebūna tokie grubūs? Koks puikus – tai prietaisas, kuriuo žmogus gali išreikšti savo siela. Ar Tavo ranka nėra svetimo žmogaus priėmimas, kai savo ranka paspaudi svetimo ranką ar ji netampa sava?
Vertinu miegančius bei maldai sudėjusius rankas, tokie žmonės man patvirtina Angelų buvimą. Miegantis žmogus yra pats gražiausias, gražiausia ne todėl, kad nieko negali padaryti, o todėl, kad daro labai daug, juk toks žmogus miegui lieka visiškai ištikimas iki tol, kol pabunda. O, kad taip būtų ir su Dievo Sūnumi, kad gertume Jo Gerumo syvus ne tik melsdamiesi, bet ir visą Gyvenimą. Gyvenimą padarydami tuščiomis rankomis, rankomis atviromis Dievui ir Žmogui.
Miegas ir malda, malda ir miegas – Dvasinė tyla. Tyla ne dėl tylos, o dėl atverties kito raidei, žodžiui ir sakiniams, ne dėl klausymo, o dėl girdėjimo, nes galima klausyti negirdint. Ir rankos, išgirdus kitą reikalui esant būti Rankomis ir širdimi, kol esi reikalingas. Dieve, padėk. Teesie.
Tavo rankos - Dievo rankos
Tavo širdis – Dievo širdis
Tavo lūpos – Dievo Žodžiui
Tavo žmogiškumas – Mūsų Dievystei
Tu pats – Kiekvienam...