Egoistė

Ar jauti negerumą artėjantį lyg pavidalu darbo lyg pasenusios klėties
Ar sapnuoji naktim kaip vienam tarp daiktų ima siaubas ir stengies girdėti
Paskutinį padrąsinimą šokti į traukinį į jaunikio kepurę, parduoti savo
Kruviną kančią, draugystę ir juoką, savo spermą jau kartą patikrintą kartą išduotą
Kažkur tolimoj Žemaitijoj kartu su svarstyklėmis - skausmas nelygus
Todėl gyveni tu gyvenimą šventą įkyrų, balsas tyla kasmet, ir rytais nebelyja
Apžavėtom žvaigždėm, ir tau daros koktu, kaupias kąsnis gerklėj iš sudžiūvusios pastos
Nuvalai juoko lašą ir medžio drožlėm nusisausini žvilgsnį - tyliai sapnuoji kaip liečia
Balta, išsiilgta, mylėta, ir be kito, ir žada palaimą, ir ima mirgėti viltis
Kad gerai bus kad jausmas nemiręs ir kad vaikas spermos darbas sugrįžta
Kad melavimas baigės kad gyvensit kartu kad mylėsitės taip kaip nebuvo
Šešis jau metus tris dienas ir dar pusę paros iki tavo gimtadienio mano brangioji Eliza

Viskas laikina viskas praeina atėjau pasidžiaugt ir suvirpint jausmus mano Benai
Aš išduodu tave - pabučiuoja patvirtina tyli ir šypsos paskutinius kartus šioj akimirkoj
Susirasi geresnę mane (tik mane) ir suminkysi naują formelę tik prašau neišduok
Aš negrįšiu bet būsiu šalia aš tavy gyvenu egoistė sena susirask mane kitą aš leidžiu

Bet tik jei joj matysi mane aš geidžiu atsiduodu
Išnykstu
Ir suaižiu

2010-09-29 23: 40 23: 42