aš bėgu, aš skubu, bet aš neklystu gyvenimo šio tempas man per lėtas iš jo aš noriu greitai, daug ir visko tik kartais nerandu jame sau vietos man sako – “neskubėk, tu, nesiplėšyk…” - meluoja ir pavydi – rado kvailį… atsakomybės, vietos mano gviešias, pabūtumėt nors kartą mano kaily… bjauru, kai reik šypsotis, nuolaidžiaut - na kartais reikalai ir man prakiūra bet tam, kad riebią žuvį pasigaut galiu išversti savo kietą skūrą ir pikta man, nes Dievas neteisingas kiti be jokių pastangų laimingi, orūs nueičiau jei bažnyčion…- laiko stinga išpildytų gal jis ir mano norą: ar galite paskolint savo kailį? aš dūstu savame, jūsiškis blizga manąjame vienatvė, sau nemeilė senokai susisuko dygų lizdą.
Teisybė išklota eilėmis!
Ar melsiesi ar ne,
tau laimė kiek kitaip užprogramuota.
Tikėki savimi - praeis gėla,
o šis eiliukas vertas pusės aukso puodo.
:))
Kai norėsi daug ir visko, kažin ar viską aprėpsi;).
Dievas yra teisingas, net jeigu ir mums duoda išbandymus...
Dūšia išlieta nuoširdžiai su trupučiu sarkazmo.
Pritarčiau gmitei, jog galėtum rašyti prozą...
Bet šiaip ar taip-šis kūrinys man patiko;).
Vertas, bent 3 žvaigždučių, tai tikrai...
aš tamstai atsakysiu taip: "susitaikyt su dievais – kitas tavo gyvenimo etapas
gal su alachais ar jahvėm
svarbu, kad suvoktum, jog nesi
pasaulio meka
tik celė – ląstelė Visatos, bet šildanti
gali pasirinkti iš kurios epochos
ateiti pas Jį – į teismą su taškais papildomais
rinktais per gyvenimą
jų suma ir vienu minty –
„nueit į bažnyčią, kai laiko surasiu“
pakeliui iš baro ar grožio salono
darbus nudirbus, vaikus užauginus
gal rytoj, o gal sekmadienį
dažniausiai tai lieka tik mintys
atsakyt negali į klausimą
paskutinę dieną teisiant
„kiek epochų nugyvenai
ir kiek taškų turi kišenėj?„ Ačiū. 5
E - e , driežas nori keisti kailį , savasis mat nebemielas , tik ar nereikėtų palaukt pavasario :) , o eiliukas link sarkązmo , bet ne orgazmiškas ...:)