Pati tvirčiausia medžiaga

Buvo dvi vieną kartą
Aš pamenu buvo juk tokios

Abidvi pralėkdavo
Net nematydavau pėdų

Rytais abidvi išeidavo
Popiet dar kart jas išvysdavau

Kvadratinėj gelsvoj karalystėj
Prie didžiai apgadintų sūpuoklių

Tai buvo pilkiausieji metai
Kai pro užuolaidų plyšį

Mažesnė už priebučio slenkstį
Buvau ir slapta jas stebėjau

Tam pasauly nebuvo akių kur
Verktų kitam užsigavus

Tik šauksmas pagalbos
Ir lūpa patinus

Tai buvo tą vasarą kai supratau

Stipriausia jungtis tam pasauly
Yra plastilnas