aklas atsiduso (ko? tai gi klausydamasis tylos lakštingala giedančios. Draugas - jei draugas tai neesi abejingas tam faktui - kad jis nemėto tiek daug gražaus - spalvos linijos šviesos - vizualiai, gal kiekvieną kartą regint lašelį tviskantį ant alyvos žiedų, ankstų rytą tekant saulei, draugui virpteli širdis, kaip norėtų jis kad tai pamatytų jo draugas - kuris aklas. tikrąja to žodžio prasme; "vasara ir naktis"? - atsiduso aklas draugas, " lyrinis herojus mato jį, pilnatyje ir abu tyli - nes lakštingala suokia. Naktį suokia lakštingalos, o šiaip tai iš viso neišvaizdūs paukšteliai, maži pilki...) tai gi štai (ne kurčias, o aklas) garsą mato - "vasara ir naktis", pagaliau ištarė ilgai klausęs ir... širdis suvirpėjo - kaip regintis pasakė, juo lab, kokia ta pilnatis tas pilnas mėnuo, tai jis nemato, o pasakė tartum matytų...)
vertimas tikslus, nes jis ne haiku (o kadangi kūrinį rašiau aš, išverčiau skaitytojui haiku turinį (tam kuris nesupranta rusiškai, o gal įdomu, apie ką ten parašyta.) tai gi vertimas yra haiku turinio. O haiku parašyta - rusų kalba.
Jūs nelabai jaučiate haiku, skaitytojau pasivadinęs pseudonimu driezas.