Migla mano slėny
tarp nespėjusių pražysti,
per anksti sunaikintų alyvų.
Obelys, žydinčios spindi,
juokias iš pilkųjų masyvų.
Kontrastas neryškus.
Ryškus.
Balta ir juoda.
O kas gi mano širdžiai rusvą kraują duoda?
Šis traukinys guvus,
bejėgis vėjas jam skriejant per laukus.
Išsianalizuot jausmus...
Žinau.
Gyvenimas, įgijęs pagreitį, šviesus.