Pritarčiau Prozerpinai - fragmentiškas tekstas (nesakau, kad mano tekstams tas nebūdinga). Dideli tarpai tarp mažų fragmentų, kuriuos turi užsipildyti pats skaitytojas. Bet jis dažnai nebūna savarankiškas ir greičiausiai jam tai nepavyks, nes ir šie fragmentai per daug individualūs ir turbūt jam svetimi. Turbūt jis šoks ten, kur daugiau galėtų akis paganyt.
na, iki eilėraščio dar trūksta. tokio ilgio tekstui reikėtų daugiau koncentruotumo, kitaip sakant, jis tiesiog turėtų būti stipresnis, tomis keliomis eilutėmis daugiau pasakyti. beje, "keletos" - kalbos kultūros klaida, turėtų būti "keleto".
Kažkaip rašant proza taip nedirgina kvaili komentarai arba jų nebuvimas. Nesuprantu, kodėl turiu tik vieną, o kitas autorius net 17 komentarų su vėliau išėjusiu kūriniu...