Su Seneka (III)

            Didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas

O kiek metelių buvo tau,
Kai sužinojai šitą tiesą?
Aš jau į pabaigą rituos---
Protingai, broli, tavo pasakyta,
Bet, Dieve, sergėki
Gyvenimą palikti be klaidos.
Ir kas jinai, žmogaus klaida?
Nejaugi tai,
Jeigu palikęs žmoną,
Aš myliu kitą
Ir suprantu vėliau,
Kad reikia grįžt namo?
Toks menkas pavyzdys!
O pagalvok, kiek daug juo pasakyta -
Ne vienas aš,
Taip milijonai grįžta atgalios,
Ir būna, kad duris suradus,
Per slenkstį neįmanoma nužengt...
- Tu paleistuvis! - sako palikta,
O aš tyliu, ausis nuleidęs.
Tik nemanau, kad tai tiesa -
Mylėjau dar ir kitą JĄ...

Ak, nekalbėki, Liucijau Seneka,
Ir man nerodyki į veikalus savus –
Geriau ant rankų dėk -
Pasupsiu savo šitą klaidą
Kaip puošmeną,
Kurios daugiau, deja,
Gyvenime nebus...