artima

išoperuokit mane
  ant baltai nukloto užgavėnių stalo
            po vieną kaulelį
        už kiekvieną klaidą
    už kiekvieną ne ir kiekvieną nežinau
išoperuokit mane
            nes manęs ir taip lieka vis mažiau
      ištraukit visus kirčius į užantį užkritusius
          išspauskit visas paslaptis
      - gyvenimo anestezija --
ir visus tuos jaustukus
          kurių vis dar nežinau kaip panaudot
              užspauskit lūpas
    už tylą ir už sienos
            nukrinta visos kaltės
        šalto plieno ašmenim nubėga katės
išoperuokit mane
            aš per daug artima